čiuoklioti

čiúoklioti, -ioja, -iojo žr. čiuoklėti: Čiúokliojau čiúokliojau paršelį, ėmė ir nustipo Užp. Kiek vargo padėjo, sunku ir apsakyt – čiuokliojo čiuokliojo, lig išgijo Užp. | refl.: Apsirgs, tai paskui čia su ja čiuokliokis Sdk.